Darbo lektorius

Vertëjo darbas yra labai sudëtingas ir sudëtingas. Svarbiausia, tai yra sau, kà ji pasitiki, ir jos pagrindinis tikslas. Vertëjas, prieðingai nei atrodo, yra ne tik iðverstas. Jos pagrindinë rekomendacija yra bendrauti su kitais þmonëmis, kurie kalba skirtingomis kalbomis. Nesvarbu, ar ji juos persiunèia laiðkais ir raðytiniais tekstais, ar vyksta paprastas bendravimas, yra gana skirtingi klausimai. Taèiau svarbu þinoti, kad jis tiesiog bendrauja, o tada yra svarbus jo pozicijos tikslas.

Kokiu bûdu ðie þmonës gali bendrauti tarpusavyje?Visø pirma, stabilumas bus reguliariai nustatomas, gyvas. Antra, bus raðytiniø pasekmiø, kurios bus palaikomos be dalyvaujanèiø asmenø ar subjektø.

Toliau verta þinoti, kokie yra asmeniniai ir tiesioginiai vertimai. Èia bus rasti sinchroniniai ir nuoseklios interpretacijos.

Sinchroniniai vertimai bus vadinami lygiagreèiais su iðverstu tekstu. Tuo paèiu metu egzistuoja vienos veido iðraiðka, ir ðiuolaikiniu laiku vertëjo kalba tæsiasi. Vykstantis pokytis yra nedidelis ir uþtrunka tik dalá laiko, kuris vertëjui yra naudingas kalbos turiniui gauti.

Antroji vertimø grupë yra nuosekli interpretacija. Ir tiksliai, nuoseklios interpretacijos bus vadinamos tomis, kurios veikia taip, kaip „gabalas“. Kalbëtojas pateikia savo pastabos fragmentà ir tada sukelia pertraukà, kad vertëjas galëtø iðversti tà patá elementà. Vertëjas, pasisakydamas, gali uþsiraðyti, kad ávairiø tipø jûra koduoja tai, kas svarbu ið nuomonës. Svarbiausia, kad ðie vertimai bûtø atliekami kruopðèiai, tiksliai ir pirmiausia pasiektø dalykø, prasmës, prasmës, bet jie tiksliai neatkuria þodþiø.